pradi
 

















 
 
 
 
 Kraiai atgimsta kaip grigalikojo choralo centras
 
 Devyniasdeimt dalyvi i Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ir Jungtini Amerikos Valstij rugpjio 5-12 dienomis Kraiuose dalyvauja „Ad Fontes“ (altini link) grigalikojo choralo, senosios Romos liturgijos, teologijos bei filosofijos studij savaits renginiuose, kurie rengiami su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu buvusiame istoriniame emaitijos politiniame, kultriniame ir edukaciniame centre - Kraiuose.

Studijomis siekiama stiprinti ir i naujo atrasti savo istorines ir dvasines aknis, tikjimo ir mstymo tradicijos pilnatv, ypating teologijos ir amin vertybi svarb ne tik universitetinei kultrai, bet ir Europos tapatybei ant kuri pamato iaugo visa Vakar civilizacija.

Specialiai i studij savait Kraiuose atvyks Popieiaus galiotinis, Šventojo Sosto Nuncijus Baltijos valstybms arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas paymjo, kad sugrti prie Banyios altini kvieia ir Popieius Benediktas XVI, liepos 7 d., paskelbtu saku „Motu proprio Summorum pontificum“. Šiuo saku leista kunigams vsti Liturgij pagal 1500 m. senumo Romos ritualo paproius, uraytus 1962 m. patvirtintame Romos Miiole.

Apatalinis Nuncijus Lietuvoje suteik special palaiminim „Ad Fontes“ studij projektui Popieiaus Benedikto XVI vardu, kaip svarb visai Katalik Banyiai. „Popieiaus Benedikto XVI vardu ai jums, kad Kraiuose engiate altini link, gilinats Banyios tradicij, atgaivinate sakralin Katalik Banyios giedojim – grigalikj choral“.

„Ad Fontes“ girgalikojo choralo teorini ir praktini usimim dstyti atvyko ir vienas ymiausi pasaulio grigalikojo choralo ir Banyios liturgijos inov, „Schola Hungarica“ krjas ir vadovas, Vengrijos Moksl akademijos profesorius Laszlo Dobszay.

Grigalikasis choralas yra lotynikosios Romos liturgijos dalis. Choralins neumins notacijos atsiradimas, jo senos ir naujos formos — imtmeiams priek uprogramavo vis muzikos krybos pltot. Grigalikojo choralo taka visos — tiek banytins, tiek pasaulietins — muzikos raidai tapo naujojo Europos muzikos meno pagrindu, kuris suvokiamas kaip europietikos muzikos tradicija.

XIX a. Krai skerdyns nutrauk vienuoli Benediktini imtamet grigalikojo choralo giedojimo tradicij. Šis lotynikasis sakralinis giedojimas naujai skamba Kraiuose vl veniamoje lotynikoje Romos liturgijoje, o Krai kolegijos edukacinio centro atstatymo darbus sijung Kolegijos istorinio paveldo eimininkas – Vilniaus universitetas.

Mindaugas Puidokas
 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi